Pirmiausia peržvelgiant ankstesnius ir būsimus bendrovės veiklos rezultatus. Būtina išnagrinėti bendrovės produktų ir paslaugų paklausą, konkurencinę aplinką, rinkos galimybes, įmonės vadovybės kompetenciją ir t.t.
Tai tik keli veiksniai, pagal kuriuos akcijų rinkos analitikas prognozuoja galimą akcijų kurso kilimą arba kritimą ateityje.
Dauguma bendrovių dalį savo metinio pelno skiria savo akcininkams. Ši pelno dalis ir vadinama dividendais. Dividendų dydis yra skirtingas, jis priklauso nuo kiekvienos bendrovės padėties.
Kai sprendžiama apie dividendų mokėjimą, vienos bendrovės yra linkusios būti dosnesnės savo akcininkams, kitos – taupesnės. Biržos prekybos sąrašuose esančios, pavyzdžiui, Švedijos bendrovės iki šiol yra skyrusios dividendams mokėti apytiksliai trečdalį savo grynojo pelno. Lietuvoje dividendų dalis dažniausiai nesudaro nė 10 procentų grynojo pelno. Todėl kitaip negu JAV ar Didžiojoje Britanijoje dividendai, kaip kompensacija akcininkams, Lietuvoje kol kas neatlieka pagrindinio vaidmens. Akcininkai, kurie siekia gauti greitą grąžą, balsuoja už didelius dividendus.
Tie, kurie investuoja į bendroves, skiriančias mažesnius dividendus, tiki ilgalaike akcijų kilimo perspektyva. Oficialiai dividendų dydį tvirtina bendrovės akcininkai. Tačiau praktiškai akcininkų susirinkimas dažniausiai pritaria valdybos pasiūlytam dividendų dydžiui.
Kaip akcijų savininkas uždirba pinigų? Paprastai juo geriau dirba bendrovė ir juo įspūdingesni jos veiklos rezultatai, tuo daugiau pinigų uždirba bendrovės akcininkai.
Akcininkas gali uždirbti pinigų dviem būdais:
- Gaudamas dividendus, jei jis yra akcijų savininkas susirinkimo metu.
- Parduodamas akcijas didesne kaina, negu buvo jas pirkęs.
Įdomiausia akcinės bendrovės savybė yra ta, kad jos savininkų atsakomybė yra ribota. Jeigu bendrovės veiklos rezultatai yra blogi arba jai gresia bankrotas, jos akcininkai asmeniškai neatsako už bendrovės skolas. Jie praranda tik savo investuotą kapitalą. Pirmosios akcinės bendrovės atsirado Anglijoje XVI amžiaus pabaigoje. Tai buvo Anglijos bankas (Bank of England) ir Rytų Indijos kompanija. Šios bendrovės pirmosios gavo ribotos atsakomybės privilegijas iš karaliaus.
Savanoriškas nuosavo kapitalo investavimas tapo pramonės revoliucijos varomąja jėga. Akcinė bendrovė pasidarė vienu iš kapitalizmo pamatų.
|
|