Sidabras senovėje būdavo gaunamas plovimo būdu Mažojoje Azijoje ir Pirėnų pusiasalyje. Ankstyviausių sidabrinių dirbinių rasta šumerų Uro karalių kapuose Mezopotamijoje (apie 3500 pr. Kr.), kiek vėliau Egipte ir Egėjo jūros kultūros srityje, o žalvario amžiuje ir į Šiaurę nuo Alpių, Pirėnų pusiasalyje ir kt.
Sidabro Lietuvoje ir kituose baltų kraštuose tepasirodė pirmaisiais amžiais po Kr. Tai iš Romos imperijos provincijų įvairūs įvežtiniai dirbiniai: sidabriniai indai, denarai, segės ir kt. Pats ankstyviausias sidabrinis dirbinys, įvežtas iš Pareinio, yra II a. profilinga segė, rasta Kuršių k., Tytuvėnų vls. Antra įvežtinė sidabrinė segė surasta Noruišiuose, Kelmės vls. Tai apskritinė segė, kurios vidurinė dalis papuošta auksine plokštele. Ši segė greičiausiai įvežta iš Panonijos IV a. netrukus išmokta ir vietoje gaminti įvairius sidabrinius papuošalus. Prie tokių ankstyviausių grynai vietinio darbo papuošalų tenka priskirti šaukštines ankakles, kurios čia pasirodė apie 300po Kr. Ir tebebuvo nešiojamos iki VI a. sidabrinių šio tipo antkaklių surasta Pašėtėje, Piktogalyje, Upytėje, Veršvuose.Taip pat IV a. Vietoje pradėta plonėjančiais, truputį viela apvyniotais galais, kur vienas galas baigiasi kilpele, antras kabliuku.jos tebebuvo vartojamos ir V a. šio tipo antkaklių aptikta Dubysos krante, Pašušvį, Skineikiuose, Upytėje, Veršvuose.III-IV a.pradėta ir sidabruoti seges. Pasidarbuotų laiptelinių segių surasta Kurmaičiuose, Noruišiuose, Straignuose. Lauksvyduose aptiktas ir sidabrinis juostinis žiedas.
Žymiai daugiau sidabrinių papuošalų atsiranda Lietuvoje viduriniame geležies amžiuje (V-VIII a.). Be paminėtų šaukštinių ir viela apvyniotais galais antkaklių, kurios tebebuvo vartojamos vidurinio geležies amžiaus pradžioje, aptinkame visą eilę naujo tipo papuošalų. Iš antkaklių pažymėtos IV-V a. sąvartoje atsiradusios žieduotosios antkaklės, kur viela apvynioti galai dar pagražinami profilingais žiedeliais. Tokių sidabrinių antkaklių žinoma iš Paežerio, Stačiūnų ir Šernų. V-VI a. imta nešioti antkakles storėjančiais užkeistais galais. Jų rasta Būriškyje, Drobūkščiuose, Uogučiuose. Nepaprastu masyvumu pasižymėjo VI-VII a. sidabrinės antkaklės pergniaužtiniais, arba facetuotais, galais. Tos kaltinės antkaklės kartais sveria per 850 g. jų rasta Draustiniuose, Migonyse, Panevėžio apylinkėse, Pašušvyje, Rokiškio apylinkėje, Vėžlaukyje. Joms giminingos yra sidabrinės ruopliniais galais, tik jos nėra tokios masyvios. Ruoplinių antkaklinių aptikta Akmenėje, Endriūnuose, Pašušvyje. Pagaliau primintos VI-VIII a. sidabrinės antkaklės dvigubu lankeliu, rastos ties Vilkyškiais, Pašušvyje. Turime ir to meto segių, padarytų iš sidabro. Pirmiausia paminėtos V-VI a. lankinės segės lenktine kojele, surastos Panemunėje,Pašušvyje, Veršvuose.Ypačiai buvo paplitusios lankinės žieduotosios segės, daugiausia nešiotos V-VI a., bet suplokštėjusios netiki VIII a. galo. Jų aptikta Padovinio piliakalnyje, Pašušvy, Reketėje, Trivalakiuose, Upytėje, Veršvuose. Dažnai ir žalvarinės to tipo segės tarp žiedelių puošiamos sidabrine spaustine plokštele. Ir V-VI a. žalvarinių žvaigždžiakojų segių lankelis bei kojelė būdavo gražinama spaustiniu sidabru. Tokių segių rasta Eikotiškyje, Plūciuose, Rambyne, Šernuose, Užpelkiuose. Turime sidabrinių ir VII a. skliutakojų segių iš Kiauleikių ir Linksmučių. VIII a. pabaigoje atsirado ir lankinių aguoninių segių, kuriuos labiausiai buvo išplitusios naujajame geležies amžiuje. Sidabrinių to tipo segių rasta Juškoniuose, Kelmės apylinkėse, Šapnagiuose. Iš žalvarinių smeigtukų daugiausia būdavo puošiami sidabrinėmis plokštelėmis rateliniai, trikampiniai ir kryžiniai smeigtukai, geriamieji ragai ir kt. Iš sidabrinių apyrankių labiausiai paplitusios V-VI a. storagalės apyrankės, kurių rasta 16 egz. Šiose vietose: Dvelaičiuose, Pamušyje, Pašušvyje, Venslaviškiuose, Veršvuose.
Daugiausia sidabrinių dirbinių turime iš naujojo geležies amžiaus (IX-XIIa.) ir jau istorinių laikų pradžios. To meto sidabrinės antkaklės yra buvusios gana įvairios. Šiaurės Lietuvoje buvo išplitusios antkaklės balneliniais galais, atsiradusios jau viduriniame geležies amžiuje. Jų rasta Baubliuose, Judriūnuose, Migonyse, Stačiūnuose. IX-X a. priskirtinos Dubysos krante ir Stačiūnuose surastos vėlyvo tipo antkaklės užkeistais pastorintais galais . tam pačiam laikotarpiui priklauso ir Šapnagiuose surasta sidabrinė antkaklė pastorintais galais. Ypačiai buvo mėgiamos vytinės antkaklės užkeistais galais,kurių vienas baigiasi kilpele, antras kabliuku, arba abu kilputėmis. Jos būna vytos iš 3 sidabrinių vielų. Tokių IX-XII a. sidabrinių antkaklių turime iš Mosėdžio ir Nedaukių. Dvarčėnuose aptikta gimininga sidabrinė antkaklė kūginiais galais. XIII-XIV a. susiduriame su puikiomis sidabrinėmis antkaklėmis. Ypačiai puošnius kaklo papuošalais, sudarytas iš sidabrinių kabučių su įdėtais brangakmeniais, sidabrinių karolių ir rožės pavidalo kabučių, rastas Geliogalių lobyje. Iš segių išskirtinos pasaginės segės atvyniotais gailais, kampuotais galiasir segės gyvulinėmis galvutėmis. Pastorojo tipo XII-XIII a. segių rasta Geliogaliuose, Graužiuose, Kurklintiškiuose, Pagiriuose, Ringuvėnuose, Švėkšnoj. Geliogalių lobyje surastos net 5 plokštelinės apskritinės segės,priklausančios XIII a. Graužiuose viename kape kartu su paminėtomis XII a. pasaginėmis segėmis, sidabro lydiniu ir 5 žalvariniais svoreliais rasta ir sidabrinė juostinė apyrankė siaurėjančiais galais. Puikaus darbo vytinės apyrankės rastos Galiogalių lobyje ir dar kelios nenustatytose vietose. Sidabrinių žiedų išplota priešakine dalimi, pastorinta priešakine dalimi, pastorinta priešakine dalimi ir įvijinių žiedų turime iš: Aleksandrijos, Aukštaluknių, Paulaičių, Ringuvėnų, Šernų, Švėkšnos, Užgervių ir kt. Be to, sidabras būdavo puošiami žąslai, balno kilpos, diržai ir kamanos. Pagaliau paminėti sidabriniai arabų pinigai, sidabro lydiniai. Apie sidabro gausumą liudija ir istoriniai šaltiniai. Rimberas Šv. Ansgaro gyvenimo aprašyme minėdamas 855m. švedų žygį į Apuolę rašo, kad švedams pasidavę pilies gynėjai turėję duoti nuo kiekvieno Apuolėje gyvenančio žmogaus po pusę svaro sidabro. Galimas dalykas, kad ta žinia perdėta, bet, matyti, tuo metu Lietuvoje sidabro būta nemaža. Sidabro lydinių lobių žinoma ne tiktai iš naujojo geležies amžiaus, bet taip pat ir iš istorinių laikų pradžios.
|
|